Hipertenzija: kas tai per liga?

Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai yra viena iš labiausiai paplitusių žmonijos sveikatos problemų. Atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad jie daug dažniau pasitaiko tarp miesto gyventojų nei tarp tų, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia kaime. Be to, šios kategorijos ligos „jaunėja", vystosi jaunesniems nei 40 metų žmonėms. Viena iš labiausiai paplitusių šio tipo patologijų yra hipertenzija. Tai reguliarus kraujospūdžio padidėjimas virš vidutinio.

Hipertenzijos simptomai (požymiai)

Ligos pasireiškimai priklauso nuo to, kokiame vystymosi etape ji yra. Paprastai kraujospūdis yra 110-130/70-90 mmHg. Priklausomai nuo ligos sunkumo, kritiniais atvejais ji gali pakilti iki 260–110. Ši būklė kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Tuo pačiu metu pradinėse stadijose hipertenzija gali pasireikšti tik lengvu negalavimu, padidėjusiu nuovargiu ir galvos skausmu. Patologijai vystantis, jos eiga taip pat komplikuojasi. Pavojingiausia būklė yra hipertenzinė krizė – staigus kraujospūdžio šuolis. Bendrieji ligos simptomai yra šie:

• galvos skausmas, veržimo jausmas, ypač pakaušyje ir smilkiniuose;
• triukšmas ir spengimas ausyse;
• „dėmės", dėmės, šydas prieš akis;
• sumažėjęs regėjimo aštrumas;
• erdvinės koordinacijos ir smulkiosios motorikos pablogėjimas;
• drebulys, rankų ir kojų tirpimas;
• pykinimas ir vėmimas.

Priklausomai nuo ligos stadijos, hipertenzijos požymiai pasireiškia įvairiais laipsniais. Būklė blogėja palaipsniui, dažnai visą gyvenimą. Yra trys ligos vystymosi etapai:

• I - kai kraujospūdžio rodmenys yra 140-160 per 90-100 mmHg;
• II - esant 160-180 slėgiui 100-110 mmHg;
• III – kai viršijamos antrojo etapo viršutinės ribos.

Nuolatinis slėgio padidėjimas sukelia širdies veiklos sutrikimus – dažniausia to pasekmė yra vainikinių arterijų ligos išsivystymas. Taip pat yra širdies priepuolio ar insulto rizika.

Hipertenzijos priežastys

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pobūdis nėra iki galo ištirtas specialistų. Ypatingas sunkumas yra tas, kad tokie sutrikimai dažnai susidaro intrauterinio vystymosi laikotarpiu ir atsiranda daug vėliau. Tuo pačiu metu ne visada įmanoma pastebėti ir ištirti ligos pradžią. Dažniausiai hipertenzija pasireiškia kartu su šiais sutrikimais:

• inkstų ligos;
• kraujagyslių patologijos;
• inkstų arterijų obstrukcija;
• skydliaukės patologijos;
• antinksčių veiklos sutrikimai;
• rūkymas ir alkoholio vartojimas;
• nepakankamas arba per didelis fizinis aktyvumas.

Tokios priežastys sukelia antrinę ligos formą - tai yra, kuri išsivysto veikiant provokuojantiems veiksniams. Hipertenzijos požymiai dažniausiai pasireiškia sulaukus 35-40 metų. Pirminį ligos potipį tiesiogiai sukelia įgimtos kraujagyslių ar širdies patologijos. Hipertenzijos išsivystymo riziką padidina šie veiksniai:

• amžius virš 55 metų;
• nutukimas;
• padidėjęs cholesterolio kiekis;
• genetinis polinkis;
• cukrinis diabetas;
• hormoniniai sutrikimai;
• dažnas stresas ir depresija.

Kraujospūdžio lygį tiesiogiai veikia mityba. Kai kurie maisto produktai – juodasis šokoladas, kava, alkoholis – gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą. Sotieji riebalai, prieskoniai ir cukrus veikia kraujagyslių būklę ir cheminę kraujo sudėtį, o tai netiesiogiai veikia ir kraujospūdžio padidėjimą. Įrodyta, kad rūkymas dažnai sukelia ligą.

Į kurį gydytoją turėčiau kreiptis?

Hipertenzijos simptomų pasireiškimas reikalauja privalomos medicininės intervencijos ankstyvosiose stadijose. Vėlavimas gali išprovokuoti komplikacijų vystymąsi ir ateityje sukelti tokias rimtas sąlygas kaip insultas ir širdies priepuolis. Laiku diagnozavus, rizika žymiai sumažės. Gydytojas padės išspręsti problemą:

Vienas iš svarbiausių dalykų nustatant ligą yra jos pagrindinių priežasčių nustatymas, ypač jei hipertenzija yra antrinė. Tokiu atveju, nepanaikinus prielaidų patologijai, gydymo efektyvumas nebus didelis. Norėdami susidoroti su juo, gydytojas turės kiek įmanoma patikslinti klinikinį vaizdą. Norėdami tai padaryti, jis užduos šiuos klausimus:

1. Dėl kokių simptomų nerimaujate?
2. Prieš kiek laiko jie pradėjo pasirodyti?
3. Kaip dažnai ištinka hipertenzijos priepuoliai?
4. Ar jie susiję su kokiais nors išoriniais veiksniais?
5. Ar pacientas serga širdies, inkstų ar endokrininėmis ligomis?
6. Kokį gyvenimą jis veda?
7. Kokį simptominį gydymą jis taiko priepuoliams?

Po to bus atliktas išorinis tyrimas klausantis širdies ir išmatuojant kraujospūdį. Papildomai skiriami laboratoriniai šlapimo ir kraujo tyrimai, aparatūros tyrimai, naudojamos diferencinės diagnostikos priemonės.

Ligos gydymo metodai

Patologijos įtakos schema yra pagrįsta hipertenzijos priežastimis kiekvienu atskiru atveju. Taip pat svarbu apsvarstyti, ar jis yra pirminio ar antrinio pobūdžio, nes nuo to priklauso pagrindinis poveikio tikslas. Šios informacijos visuma leidžia specialistui sudaryti optimalų individualų gydymo planą. Dažniausiai tai apima šiuos veiksmus:

• kūno svorio kontrolė laikantis dietos;
• atlikti įvairaus intensyvumo fizinius pratimus;
• diuretikų vartojimas;
• antitachikardinių vaistų vartojimas;
• adrenerginių blokatorių vartojimas;
• antispazminių ir skausmą malšinančių vaistų vartojimas;
• kalio turinčių vaistų vartojimas.

Terapiniam režimui didelę įtaką turi ligos stadija. Pirmajame etape kartais galima apsieiti net be vaistų, o antruoju ir trečiuoju etapais reikia pakankamai didelių dozių arba stiprių vaistų. Aukštam kraujospūdžiui gydyti taikomas tik konservatyvus gydymas.

Hipertenzijos diagnozė

Norint nustatyti patologiją, reikia stebėti tam tikrą laiką, nuolat stebint rezultatus. Tai leidžia nustatyti, ar jis yra pirminio pobūdžio ir ar nėra susijusių sutrikimų. Šiuo atveju naudojamas diferencinės diagnostikos metodas. Jį sudaro šie etapai:

• Pakartotiniai kraujospūdžio matavimai. Atliekama abiem rankomis, sėdint arba stovint, priklausomai nuo amžiaus. Tikslumas yra apie 85%.
• Kasdienis slėgio stebėjimas – tai procedūra, leidžianti nuolat stebėti tam tikrą laikotarpį naudojant nešiojamą įrangą. Kaina priklauso nuo reikiamos stebėjimo trukmės. Tikslumas viršija 95%.
• Laboratoriniai šlapimo ir kraujo tyrimai. Nustatyti kiekybinę ir kokybinę skysčių sudėtį ir cheminių reakcijų greitį organizme. Tikslumas yra apie 75%.
• Krūtinės ląstos rentgenograma. Leidžia vizualiai įvertinti širdies būklę. Tikslumas – mažesnis nei 70%.

Dėl galimų širdies patologijų skiriama elektrokardiograma. Papildomai galima atlikti pilvo ertmės ultragarsinį tyrimą inkstų būklei nustatyti ir akių dugno diagnostikai, jei pablogėja regėjimas.

Galimos komplikacijos

Hipertenzijos simptomai paveikia didelę dalį organų ir sistemų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su kraujotaka. Tačiau bendra sveikatos būklė priklauso nuo skysčio srovės pernešamų maistinių medžiagų ir deguonies kiekio ir kokybės. Sunkūs hipertenzijos priepuoliai gali išprovokuoti šias problemas:

• kraujagyslių deformacijos;
• koronarinė širdies liga;
• inkstų patologijos;
• insulto ir širdies priepuolio grėsmė;
• neryškus matymas dėl akių kraujagyslių pažeidimo;
• „plaučių širdies" vystymasis;
• pratimų netoleravimas.

Įvairaus sunkumo komplikacijų tikimybė priklauso nuo ligos stadijos. Pradinėje ir vidurinėje stadijose priepuolius gali papildyti kraujavimas iš nosies, vėmimo priepuoliai ir tachikardija. Jei situacija labai pablogėja, galimas sąmonės netekimas, širdies nepakankamumas, kraujagyslių vientisumo pažeidimas. Sunkiausios būklės yra krizė, širdies priepuolis ir insultas.

Rizikos grupės

Daugelis žmonių klausia, kokia liga yra hipertenzija, nes šios problemos paplitimas yra labai platus. Tuo pat metu patologija linkusi sirgti darbingo amžiaus – nuo 20 iki 45 metų – žmones, nors prieš kelis dešimtmečius ši riba buvo gerokai aukštesnė. Ne visiems vienodai tikėtina, kad šis sutrikimas išsivystys. Šios grupės yra ypač pavojingos:

• žmonės su padidėjusiu kūno svoriu ir nutukę;
• tie, kurių veikla susijusi su dideliu fiziniu krūviu arba, atvirkščiai, su jo trūkumu;
• žmonės, turintys genetinį polinkį į aukštą kraujospūdį;
• gyvena aplinkos užterštose vietovėse;
• rūkaliai ir piktnaudžiaujantys alkoholiu;
• žmonės, kurie nekontroliuoja riebalų ir angliavandenių kiekio maiste;
• tiems, kuriems diagnozuota sunki širdies, kepenų ar inkstų liga.

Patologija neteikia pirmenybės vyrams ir moterims - abiejų lyčių statistika yra maždaug vienoda. Tačiau dėl dažnesnio alkoholio vartojimo ir atšiaurių darbo sąlygų stipriosios lyties atstovų rizika yra šiek tiek didesnė. Moterims liga dažniausiai išsivysto 55-60 metų, o vyrams - 65-70 metų.

Hipertenzijos prevencija

Apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ne visada lengva, nes daugelis jų atsiranda dėl įgimtų organizmo savybių ar amžiaus. Tačiau prevencinės priemonės vis tiek turės teigiamos įtakos situacijai ir sveikatai apskritai. Hipertenzija gali išsivystyti dėl netinkamo gyvenimo būdo pasirinkimo, todėl kai kuriuos jos aspektus bus naudinga koreguoti. Rekomendacijos yra šios:

• operatyviai gydyti visas hipertenziją provokuojančias ligas – širdį, kraujagysles, kraują, inkstus;
• laikytis dienos režimo;
• vengti miego trūkumo ir pervargimo;
• laikytis sveikos mitybos – vengti daug riebalų ir cholesterolio turinčio maisto, alkoholinių gėrimų, stiprios arbatos ir kavos;
• užsiimti vidutinio sunkumo fizine veikla ir vengti sėslaus gyvenimo būdo;
• reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus;
• vartokite gydytojo rekomenduojamus vitaminų ir mineralų kompleksus sveikatai palaikyti.

Hipertenzijos galima išvengti tik išlaikant bendrą organizmo savijautą. Šios ligos formavimuisi įtakos turi kelios sistemos, todėl prevencija vien tabletėmis ar mankšta nebus efektyvi. Svarbus jos įgyvendinimo etapas yra laiku diagnozuoti lydintys ir provokuojantys veiksniai.